- barstyklė
- barstỹklė sf. (2), bar̃styklė (1) 1. sėtuvė; joje telpantis kiekis: Tėvas šiandien pasėjo dvi bar̃stykles žirnių Švnč. Su bar̃stykle išejo javų barstyti (sėti) Švnč. 2. mentelė miltams maišyti (beriant arkliams į lovį): Kur padėjai barstỹklę, reikia arkliam miltų užberti Pn.
Dictionary of the Lithuanian Language.